saulė

sáulė sf. (1) K, saulė̃ (3) DP593, Lz; SD342, H, R, B, Sut, N, J 1. dangaus kūnas, aplink kurį skrieja Žemė ir kitos planetos: Saulė, kaip ir kitos žvaigždės, yra milžiniškas labai karštų šviečiančių dujų kamuolys rš. Saulė užteka R330. Jau ir sáulė pasrodė Šlčn. Sáulė jau paskėlė Nmč. Ant padūmavusių laukų kilo raudona saulė J.Gruš. Pakėlė anksti – da sáulei netekėjus Jsv. Sáulė tekės pri pusryčiais Kl. Tan šonan nuej[o], kur sáulė teka Nmč. Jau saulė atėjo beveik į pietus BsMtI68. Po Jono (birželio 24 d.) sáulė pareita atgal Klp. Sáulė pietūs LKT273(Krs). Saulė tekėjo, kai brolelį šovė, saulė leidos, kai laidojo LTR(Grv). Atsikėlė, sáulei netekėjus, Dievui nežinant (labai anksti) Plv. Dar su sáule parginė gyvulius namo, nelaukė vakaro Jnš. Iš namų išsiruošdavau dar prieš saulę, o sugrįždavau, jau gerokai sutemus rš. Būdavo, išeinam dešimtą valandą iš Vilniaus i su sáule namo [pareiname] vasaros laike Rmš. Be sáulės (anksti) kelias – darbo yr Sug. Išeini be sáulės, pareini patamsy namon LKT225(Gg). Rodos, ir anksti paskėliau, bet kol apsidairiau, tai saulė kur Mrc. Paskėliau – sáulė pusėj dangaus Klt. Sáulė pakilo biškį – i kelkis Mšk. Atsikeldavom prieš sáulės tekėjimą rugių rišti, ka duosme lig pusryčio šlapiais pilvais! Sk. Saulė užėjo už debesiukų P.Cvir. Užejo toks debesis – nebėr saulės Mšk. Ponai mirs – jau su saule lietus lyja Ad. Ką lyja su sáule, varažija, ką kunigas pamirė Pst. Po lietaus saulė meilesnė LTR(Srj). Štai jau tek skaisti saulė ir lankos jau švinta, ir rasa nu žolynų kaip sidabras krinta S.Stan. Sáulė buvo šviesi, ale buvo šalta Brsl. Saulė̃ žibina Lz. Atsimuša saulė SD208. Tykot naudos kokios, norint lyja, šąla, saulė degina SPII63. Saulė kaitina R338. Sáulė kap užkaičia (užkaitina), karšta, – gyvuliai gyliuoja LKT235(Btr). Sáulė kaip užkepino, kaip pirty Ktk. Tai, žiūrėk, da kur sáulė aukštai! Jrb. A da sáulė danguj? Krž. Vakar sáulė debesin sėdo Mžš. Jei saulė vakare į debesius įbrenda, tai rytoj bus lietaus Jnšk. Jeigu saulė nusileida į debesį, ant ryto pagados nebūs Pp. Didelė sáulė teka – bjauri bus Erž. Dieną bus vėjas – sáulė raudona Pc. Apstvėrus sáulė – bus lietaus Pls. Apie sáulę drignis – trečioj dienoj bus oro permaina Lel. Nuo sáulės grąžos i pradėjo šalt Erž. Jeigu saulė skaisti, tai bus pagada Ps. Sáulė išbalus – rytoj bus šalta diena Ktk. Sáulė balta priš lytų, raudona priš šilumą End. Debesiu vakaro ažeina sáulė – bus lietaus Aps. Sáulė kap kaspinais perpinta leidžias – in blogo oro Ad. Baigt rugiai pjaut su saule – duona bus baltesnė LTR(Dkšt). Su saule pabaigėm grėbt KlbIV88(Mlk). Su saule gulė, su saule kėlės J.Jabl. Iki sáulės [nusileidimo] viskas atlikta Rsn. Veizu, jau sáulė besileidanti LKT50(Mžk). Vakare vė[l] ganydavom ligi sáulės laidos LKT215(Jnš). Lig sáulės laida ravėjo LKKV160. Pabūsma, paki sáulė ažsileis KlbXI32(Mlk). Jau sáulė užeina, vakaras Dv. Jau sáulė seniai būs užsileidusi, ka eisiam gulti Yl. Dailiai, gražiai pašoko, sáulė leisis – visi numie Žr. Grįžk namo, paki sáulė neažusėdus Smal. Iš namų išeinu, sáulei netekėjus, pareinu, saulei nusileidus Rdm. Atejo po sáulės [nusileidimo] Rsn. Sulig sáule jau karves pamilši Nv. Mane sáulė jau lanko[je] rado bepjaunant (pradėjau pjauti dar prieš saulės tekėjimą) Grk. Sáulė nuo sáulės (nuo saulėtekio ligi saulėlydžio) kasdavom bulbas Dglš. Kas tau bedirbs taip, kaip tuočės – nu sáulės lig sáulės Lž. Pažiūrėjęs an sáulę, pasakis, kokia diena Km. Kai sáulė susgrįžta, tai oras pabjūra Antr. Saulė močiutė kraitelį kraus, mėnuo tėvelis dalelę duos (d.) Graž. Donava (Dunojus) teka prieš sáulę SchG284. Reikia gerti iš eilės, o ne prieš saulę (priešinga kryptimi) Jnš. Saulės rodyklas R330. Sáulės laikrodžio rodiklis BŽ97. Sáulės takas KII191. Aptemimas saulės R330. Gadinimas saulės R330. Sáulės vainikas (per visišką Saulės užtemimą matoma jos pakraštinė dalis) DŽ. Saulės kelias R330. Duris Jeruzalemo neatverkite, iki saulei įkaitus BBNe7,3. Užtemo sáulė pusiadienoj DP180. Kada tu nug tavo artimojo rūbus užguldymu imsi, tatai jam turi ataduoti, iki nenurendėjus saulei BB2Moz22,26. Ir numirė saulei nusileidžiančiai BB2Krn18,34. Ir kožnas pulkelis visų izraelitų tur tą papjauti tarp vakaro (paraštėj po užsileidimo saulės ir pradžią nakties) BB2Moz12,6. Nieko nėr patenkančio po saule DP238. Tavęspi lėkt norėčiau, saulužele! Vd. Brenda, brenda toj saulýtė, ana šviečia, šildo debesis, an mūsų nenori šildyt Ob. Paimk saulutę nuo dangaus – būsi gudrus LTR(Rm). Migla biškį nueis, i būs sauláitė Šts. Saulele, motule, užtekėk (d.) Kb. Jau saulẽlė (… saulìkė) teka KII27. Jei saulùtė užkliudė, tai iškart ir atšilo LKT367(Al). Atsikeli – sauliū́tė tik lenda Dgč. Sauliùlės nėr Dglš. Oras malonus, su saulukè Lp. O kad išauštų ši baltoji aušrelė, kad patekėtų bent šviesioji saulelė (d.) Vlkš. Beauštanti aušrelė, betekanti saulelė, kelk, seserelė, muno viešnelė, ar dar tu n'išmiegojai StnD20. Miela saulytė, dievo dukryte, kur taip ilgai užtrukai? RD78. Aušta aušrelė į rūtų daržą, teka saulẽlė į vainikėlį JV810. Aušta aušrelė į beržynėlį, teka saulẽlė į ašarėles JD814. Tekėk, sauliule, in aukštų medelių, šildyk, sauliule, ežero ledelį (d.) Tvr. Kai sauláitė pakilo, išsidžiovinai LKT153(Žg). Atsikėliau, tik saulelýtei užtekėjus Km. Saulẽlė buvo pasrodžius, ažsimūrijo i vė Aps. Oi lenkės, lenkės giedri saulelė mėlynų debesėlių LTR(Mrc). Kai ažejo debesiukas, ažudengė saulýtę LKT313(Ob). Saulẽlė gerą daro – viską augina Eig. Saulelė linksmai švietė, gaivino ir šildė žemelę Žem. Sauliùlė šviesi sniegą nušildė Ad. Jau sauliū́tė an medžių [i](prieš saulėleidį) Ad. Jau saulaitė buvo nebeaukštai, ant medžių viršūnių, prie vakaro Sln. Kab saulẽlė labai raudona, tai, sako, lietus bus Kls. Pavasarį saulìkė kaži kas tokia linksmesnė yr, ir gana Žv. Saulẽlė buvo arti laidos Jnš. Eiva, sesužėlė, su sáule namo JV156. Jau sauliukė nusileido, dar rūtelės nedygo (d.) Vp. Negaliu matyti: jau apyvakaris, saulẽlė brėkšta LKT141(Prk). Dvidešimt ketvirto[je] gruodžio saulìkę prašom atgal Lkv. Nusileido saulužėlė, mūs vargdienių paguoda LTR(Lp). Tai dėku Dievui, šviesiai saulẽlei, kad anksti nusileido JV785. Ūšiam, lėksiam nu saulelei lig saulelei LKT70(Dr). Nė lytaus lyta, nė vėjo pūsta, nė saulaitės degyta LTIII416. | prk.: Aš visą pavasarį neregiu sáulės (neturiu džiaugsmo) Asv. Prašvis mums laisvės saulė ir darbo ateitis S.Nėr. Nešini saule, palinkę pareina ir mūs knygnešiai S.Nėr. Žiba džiaugsmo saulė, ašaras džiovina rš. Matai juk, mano saulė jau nebeaukštai (baigiasi gyvenimas) J.Paukš. Palauk truputį. Ir tau nušvis saulė (pagerės gyvenimas) V.Piet. Ižg tavęs (Marijos) užgimė saulė teisybės DP506. ^ Merga kaip sáulė LKT127(Erž). Jaunoja įėjo gryčion kaip sáulė šviesi Šmn. Pradžiugo senas bajoras, kaip saulė prašvito V.Krėv. Ir pražibo veidas jo kaip sáulė DP591. Muno gera karvė, kaip sáulė tekanti LKT101(Kv). An pieno užmaišai, tai duona kap sáulė Grv. Rugiai nepripuvę, tai kap iškepi duoną, tai kap sáulė Arm. Miltai kap sáulė Pv. Tiek laukėm ano, kaip sáulės užtekančios Trk. Kaip sáulė nusileidžia, teip amžius praeina LKT223(Jon). Lietuvos aš vardą švelnų tau nešu kaip saulę rankose S.Nėr. Kad tu apaktai, dieną saulės nematytai! KrvP(Srj). Norint pro saulę eikit B. O tu sáule šviesioji! (sakoma, labai stebintis) Mrj. Vai tu, sáule motina! Kt. O sáulė, sáulė, kas lijimas! Grg. O saule, žeme! (labai stebintis) Vkš. Sáulė ir kelmo nelenkia Ds. Ir saulė visiems neįtinka Lnkv. Saulė visiems šviečia J.Jabl. A kitur sáulė ne teipo teka (visur toks pat gyvenimas)?! Drsk. Netekės saulė iš vakarų LTR(Šmn). Savam krašte saulė karštesnė rš. Ačiū Dievui už saulelę, o tau, mote, už duonelę KrvP(Al). Saulė žiba, noris jos aklas neregi SE92. Aiškink kvailam, kad rytą saulė patekėjo LTR(Šl). Kol saulė patekės, rasa ir akis išės LTR. Atvažiuok, debesėli, su pyragais, nuvyk saulelę su botagais LTsV912. Jau zara vakaras – boba kačerga dasiekia sáulę (saulė žemai) Pls. Sáulė da kačerga nepasiekiama An. Jau sáulė ežio[je] (žmogaus šešėlis sutampa su ežios linija), jau gysim kiaules į namus Žml. Saulė pilnus pamatus vaikų priper VP40. Giminės – po viena saule vystyklus džiovino KrvP(Krtn). Per šventą Petrą saulė tris kartus šokinėja Gs. Saulė įlindo į antį (labai karšta) Tl. Saulė pečiaus nešildo PPr229. Kas pirmas su dalge, tą saulelė mėgsta TŽV599. Šviesi saulaitė dėl visų Sln. Rasi įspįs saulė ir į mūsų langą (sulauksime šviesesnių dienų, pagerės gyvenimas) LTsV212. Tu čia, tėve, būk ir supūk, o aš eisiu saulės pažiūrėt ir našlaičių papenėt (pasėtas grūdas) LTR(Graž). Miške gimęs, miške augęs, niekumet sáulės neregėjo (medžio šerdis) Plng. Ejau naktį, pamečiau sagtį, mėnuo pamatė, saulė pagavo (rasa) Kos84. Iš už aukšto kalno dvi saulės teka (akys) LTR(Plng). 2. to dangaus kūno spinduliai, šviesa, atokaita: Eit reikia in sáulės LKT357(Dv). Nestovėk saulėje J.Jabl. Atsitūps [višta] saulėj K.Būg. Šuva sáulėj guli Ds. Ant saulės atsisėsk, sušilsi Lkč. Ant saulės būti N. Mun reik su toms žąsimis degti an[t] sáulei Ms. Pavasarį išvarys į sáulę šakų kapoti Plng. Sáulėn andegiau, pasdariau kaip špižius Rgv. Eikit, vaikai, an sáulės – bus šilčiau LKT226(Plm). Prieš saulę gulėt B85. Te sáulė, anos (gyvatės) ir veselioja Dgč. Kur sáulė, ten susimetė seniai ir sėdi Antr. Kiemas buvo pilnas saulės ir vaikų rš. Pro didelį langą liejasi pavasario saulė P.Vaičiūn. Sáulė ėda sniegą Rs. Medžiai sprogsta, žmogus dega sáulės Ėr. Nudegė sáule Nm. Pavedžiojau šiandie mergaitę po sáulę, ir, matot, raudonesni veidukai Mrj. Per sáulę perėjau, ir negerai Prn. An sáulės nesėdėk, sako, labai mygimas kraujo Pb. A sveika ligonie tokio[je] sáulė[je] sėdėti? Šv. Mes nesveikatą tuoj gausma, ant sáulės dirbdami Slm. An sáulės apdžiovino JnšM. Išnešiau grūdus in sáulės – tuoj išdžiūvo Ktk. Užuolaidėles par ilgą sáulė suėda Mžš. Prieš sáulę pakaitina [tešlą], kad apdžiūtų Sk. An sáulės nedžiovina [v]antų Mlk. In pačios sáulės priestatas Klt. Dabar pati sáulė, geriausiai drobė balinasi Jnš. Sáulė, tai an pievos [linus] reikia klot Pb. Pirkia kai turma – sáulės nemato Klt. Namai be saulės – ne namai, bet grabas P.Vaičiūn. Ėmė šaukt: – Išvešiu, kur sáulės nė[ra] (į kalėjimą) Jnš. Reikia, kad sáulės nematyt [džiovinamos vaistažolės] Pls. Ar nori ant saulės kepusio [sūrio]? PrLXVII32. Patalus sáulėje vėdinti KII191. Į saulę demi, pakabinu R330. Juk žinai, brolau, koktu, kad svilina sáulė K.Donel. Saulės smūgį sukelia ilgas tiesioginių saulės spindulių veikimas į kaukolės dangą, o per ją – į smegenis rš. Saulės vonios rš. Saulės baterijos rš. Akmuo toks šiltas, malonus, per dieną saulės prisigėręs rš. Ka Dievalis mielas duotų saulẽlę, visa augt[ų] Lz. Pamidorus reikia sodyt į saulùtę Skr. Eik man iš saulìkės KII191. Šildo pilvą prieš saulùtę Mrj. Ot pačios sauliūtė neima – balta ir balta Dkšt. Dabar nieko, sėdėk saulẽlė[je], i gana Slnt. Laimė lėmė saulužės dienelę, ir atšilo ežero ledelis LTR(Zp). ^ Anai tiek sáulės, kiek par langą (apie siauro akiračio žmogų) Krš. Ar tiek saulės, kiek pro langą, ar tiek vietos, kiek čia? Tl. Ir katinas ant saulės uodegą raito Krp. 3. prk. to dangaus kūno atvaizdas: Saulę mes su Ona padarysim, o jūs nupinkit vainiką ir juostą Trgn. Padėjo ant stalo saulėmis išpjaustinėtą druskinę rš. Iškalk iš metalo ant kapo man saulę rš. Tuomsyk vėl gimė sūnus su saule kaktoj, mėnuo pakaušy, iš šalių – žvaigždės BsMtI86. 4. ties stalu kabinamas šiaudų papuošalas, sodas: Kad nori, daryk paukštelius, dvi saulės nesikabina Trgn.

◊ cigõno sáulė Yl mėnulis.

kaĩp sáulės duktė̃ (martì) labai (graži, gražiai apsitaisiusi): Graži kaip saulės duktė LTR(Gdr). Grėtė, apsitaisiusi kaip saulės marti, išvažiavo su Vilium į bažnyčią I.Simon.

po sáule; ant sáulės pasaulyje: Ko tik nebūna po ta sáule Krš. Visokių nelaimių vis po saule atsitinka Žlp. Buvo senatorius vienas ant sáulės Rod.

sáulės ámžius (ámžis) ilgas gyvenimas, ilgas laikas: Kiek tų ginklų buvo surūšiuotų, ka galėjo kariauti sáulės ámžių Vkš. Juk tėvas saulės amžiaus nepateks I.Simon. Lepumų ir turtų negeidė, tardamys ne saulės amžių gyvensiantys S.Dauk. Ne saulės amžį gyvensi VP33.

sáulės ãšara Kv žr. saulės ašarėlės 1: Ir kad užaugs iš tų [ašarų] žolės, tei tu anas vadinsi saulių ašaros DS118(Šmk). sáulės ašarė̃lės; LBŽ bot.

1. LFIII592 saulašarė (Drosera).

2. LFIII340 smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius).

sáulės brólis

1. mėnulis, saulabrolis: Kad saulė nusėdo, tai sáulės brólis šviečia An. Cigonas sako: – Aš pjausiu su sáulės bróliu LKT50(Mžk).

2. Mrj tinginys, apsileidėlis, valkata: Tas mūso Alis yr tikras sáulės brólis Slnt.

sáulės diẽnos nerūpestingas, patogus gyvenimas: Baigėsi sáulės diẽnos Mrj.

sáulės duktė̃ (kūdikė̃lis) apie gerą ir gražią moterį: Tam nė saulės duktė neįtiktum S.Dauk. Nei saulės duktė jam negal įtikti MŽ, Sch97, N. Tikrai yra ji saulės kūdikėlis, jos laiminama, josios šventinama Vd. sáulės keliù (lanksmù) apsileñkti (leñktis, atsileñkti) šalintis, vengti: Kad būčiau teisybę apie tave žinojęs, būčiau sáulės keliù apsileñkęs Vkš. Aš jų kiemo atsileñksiu sáulės keliù Sml. Saulės lanksmu atsilenksu B. Būč atsilenkęs saulelės lanksmu, aušrelės pazarėle JD458. Jau sáulės lanksmù tokio žmogaus leñkis Skr.

sáulės krė́slas; LBŽ, Ak žr. saulėkrėslis: Saulės krėslai P. Pavasarį drėgnose vietose ant aukštų stiebelių sužydi ružavi saulės krėsleliai Trk. sáulės krėsliùkai Akm bot. raktažolė, pelenėlė (Primula farinosa).

sáulės krislaĩ; LBŽ(Krtn) žr. saulės krėslas. sáulės krislẽlis Lc bot. neužmirštuolė (Myosotis).

sáulės krisliùkai; LBŽ, LFIII335 bot. kartūzinis gvazdikas (Dianthus carthusianorum).

sáulė matýti labai mažai, plonai užtepta (apie riekę): Išnešdavo duonos riekutę, ka sáulė matýt – tiek užtepta Alvt.

sáulės nematýti

1. būti uždarytam, kalėti: Tu, kuligane, nematýsi sáulės, atmink muno žodį! Krš. Yra tokių žmonių, kur visą amžių sáulės nemãto, an laisvės negyvena Skdv.

2. būti taupomam, slepiamam (apie pinigus): Į jo rankas pinigas papuolęs sáulės nematỹs Vlkv. Jo pinigai sáulės nemãto Al.

sáulės panẽlė LTR(Zp) tinginė.

sáulė (septýnios sáulės) patekė́jo atėjo džiaugsmas: Negreit da toj sáulė patekė̃s, kol ana sulauks savo vyro An. Elzbietai septynios saulės patekėjo nuo tokių žodžių rš.

sáulės raktẽliai; Q266 bot. pavasarinė raktažolė (Primula veris).

sáulės sūnùs zool. toks paukštis (Phaeton aethereus): Kas tik yra gavęs regėti saulės sūnų, tas negali atsidžiaugti jo gražumu Blv.

sáulės svetỹs Plt bijantis saulėje nudegti vyriškis.

sáulės šunẽlis (šunùkas Lkv) Rtr; E zool. jonvabalis (Lampyris); ppr. jo vikšras: Sáulės šunẽlis yra kirminukas, drūktas, gauruotas J. Saulės šunukai Kos143.

sáulės viešnià Šts, Plt bijanti saulėje nudegti moteris.

sáulę užstóti trukdyti gyventi: Tamsta man saulės neužstoji J.Avyž.

sáulė žemè ridinė́ja (ritinė́jasi, ráičiojasi, railiója J) labai gražus, saulėtas oras: Saulė, kaip Lietuvoje sako, žeme ridinėjo A.Vien. Nors sáulė žemè ritinė̃tųs, ale sėdėsi numie kaip pašvęstas LKT97(Krš). Tai graži lauke – sáulė žemè ráičiojasi Jrb.

sáulėje (sáulei, sáulės Krtn) vỹpsantysis (vỹpsantis, švỹpsantysis) BzF53 nerimtas žmogus, tinginys, išlaidūnas: Paliko visą savo naudą sáulė[je] (sáulei) švỹpsančiuojuo Ggr. Ana sáulėj vỹpsančiui (vỹpsančiam Als) paliks turtą J.

su sáule Krž ilgai (gyventi): Su sáule negyvens – amželį baigia Klt. Kam čia čėdyt, tartum jie čia gyvens su sáule Slm. Teta negyvens su saule, o naudos nesusipils į grabą Žem. Su sáule neišbūsi lygiai Žr.

vaĩkių sáulė Šts mėnulis.